Nors petnešos ir antkakliai turi tą pačią paskirtį, bet veikia skirtingai. Todėl pasirinkimas priklauso nuo kelių faktorių: nuo turimo šuns tipo ir nuo jo individualių savybių. Taigi pasiaiškinkime kokias atvejais kuris tinkamesnis.

Antkaklis

Kai kurie ekspertai mano, kad antkaklis yra kenksmingas, nes jį naudojant yra tikimybė pažeisti gyvybiškai svarbius organus. Šunų kaklas toks pat jautrus kaip ir mūsų. O traukdami pavadėlį (net jei ne tyčia) rizikuojate pažeisti gyvybiškai svarbius savo augintinio organus, tokius kaip limfmazgiai, kaklo slanksteliai, trachėja ir gerklos ar skydliaukė. Taip pat sunku tinkamai sureguliuoti antkaklio perimetrą. Jei jis per daug laisvas, šuo gali lengvai išsilaisvinti, slankus antkaklis gali sukelti plaukų slinkimą ant kaklo. Kita vertus, kai jis per ankštas, gali apriboti šuniuko judėjimo laisvę ir netgi sukelti kvėpavimo bei rijimo sutrikimus.  Antkaklio pranašumas yra tas, kad jį galima greitai ir lengvai uždėti net ir neramiam gyvūnui.

Antkaklį geriausia naudoti, jei gyvūnas neturi jokių viršutinių kvėpavimo takų ligų ir kvėpavimo problemų, yra ne plokščiasnukis ir ramiai eina šalia, prisegtas prie pavadėlio.

Antkaklio nerekomenduojama segti:

– Plokščiasnukiams šunims, basetams. Jiems ir be antkaklio sudėtinga kvėpuoti. Petnešos nespaudžia gerklės, o apkrauna pečius.

– Mažiems šunims, miniatiūriniams pudeliams, nes šios veislės yra linkusios į trachėjos kolapsą – kvėpavimo takų pažeidimus. Dėl antkaklio susidaro papildomas spaudimas gerklei, taip gali prasidėti kosulio priepuolis.

Petnešos

Petnešų šunims išradinėti nereikėjo – jos buvo sukurtos, nusižiūrėjus į žirgų plėškes (pakinktai be lanko ir pavalkų, dedami arkliui per krūtinę). Su petnešomis šuniui daug patogiau ir saugiau nei su antkakliu. Taip šunį vedžioti patogu šeimininkui, o ypač tuomet, jei augintinis veržiasi į priekį, yra sunkiai valdomas.

Jei turite nedidelį šuniuką, kuris nesiveržia į priekį ir netempia, petnešų galbūt niekada neprireiks. Tačiau nemažai šunų yra tokie veržlūs, temperamentingi, kad įprastas antkaklis ir pavadėlis jiems vedžioti netinka. Kai šuo segi petnešas, jį lengviau kontroliuoti. Taip yra todėl, kad tempimo svoris tolygiau pasiskirsto. Segint petnešas svoris pasiskirsto šuns pečių, krūtinės ir nugaros srityse. Petnešos nepažeidžia švelnaus šuns kaklo ir nepažeidžia visų tų organų, apie kuriuos minėjome aukščiau.

Petnešos tinka tiek trumpaplaukiams, tiek ilgaplaukiams šunims. Priešingai nei antkaklis, petnešos netrina kailio, plaukai nesivelia. Dėl specifinės kūno sandaros kai kurių veislių šunims petnešos yra net rekomenduojamos. Taksų, basethaundų kūnai labai ilgi, o tinkamai parinktos petnešos – ideali išeitis. Lygiai taip pat petnešos rekomenduojamos prancūzų ir anglų buldogams, mopsams. O jei jūsų šuo pateko į nemalonią situaciją ir jį reikia iš kažkur ištraukti, petnešos yra absoliutus išsigelbėjimas, nes ištraukę augintinį iš griovio už antkaklio rizikuojate jį tiesiog uždusinti.

Kada petnešos šuniui netinka?

Petnešos ne visada tinka jauniems šunims, kol jie auga ir formuojasi. Paprastai rekomenduojama nenaudoti petnešų šuniukams iki 8-10 mėnesių, nes iki tokio amžiaus kaulai dar nėra pilnai susiformavę ir sustiprėję. Fizinis krūvis, tempimo jėga turi būti paskirstyti labai tolygiai, kad nepažeistų netvirtų kaulų. Taip pat petnešos netiks šuniukams, kurių kailis turi būti išskirtinio purumo, kurie už tai gauna įvertinimus šunų parodose.